smegti

smegti
1 smègti, smeñga (smẽgsta LKKXI134, Pns, smegti), smẽgo intr. K, K.Būg, Rtr, ; M, L 1. Š lįsti gilyn, klimpti, grimzti: Aš smengù į pelkę J. Tekiniai smenga J. Gyvulių kojos giliai smenga į tokį mėšlą ir labai jį išdumblėja . Į priegalvį smego . 2. strigti, bestis, smigti (apie smailų daiktą): Rakštys smenga į pirštą J. Rankos tokios poniškos, dėl to ir rakštys greit smeñga Vkš. Nebebijojo ne akminalių, ne vylyčių, kurios par gelžį nesmego S.Dauk. | prk.: Skausmas į galvą smeñga NdŽ.staigiai kristi į ką: Kiaušiniai – kieti ir minkšti – kūlvertom smego į svečių žiaunas A.Gric. 3. slegiantis smukti, dubti: Duba tavo į žemę smenga visiškai, t. y. dumba, slėgias J. Aukštos sniego pusnys pradėjo smegti plačiajame mūsų kieme J.Balt. Tas šieno vežimas vis puvo ir puvo, vis smego ir smego J.Jabl. Pamatinis vainikas visai jau smegti žemėsen . 4. zmekti: Duona, pyragas kad nekyla, nesipučia į aukštą, tada smenga, t. y. sukrinta ir į dantis kimba J. Tavo duona jau smeñga Ktk. 5. lėkti (ppr. žemyn): Aitvaras, žvaigždė smenga žemyn, t. y. punla J. Aičvaras, kaip pilnas – mėlynas, o kaip dykas – šviesus smenga, t. y. lekia JI6. 6. smarkiai sklisti (apie garsą): Iš visur smego šauksmai, vienas kitą kliudydami . 7. Upn prk. dingti: Kažin kur smẽgo mano pirštinės – niekur neberandu Užp. Išvažiavo in Argentiną ir smẽgo Rdm. Kurgi smẽgo mūsų kirvis – kap ugnin Rtn.eiti niekais, išnykti, žūti: Šiemet duonos nebus – smẽgo an lauko rugiai Lz. Šlapumoj pasėjom rugius, tai visai smẽgo Rdm. Slyvos kap karoliai, ale pas tokį ultojų ir smègs Pv. Vardai liko, nors tie trobesiai ir smego K.Būg. Tegul tiej pinigai smenga be manę! Mrc.nugyti: Kai pirmą kartą pamatei [miežį ant akies], špygą parodei – ir smeñga Upn. 8. greitai eiti: A tu krautuvėn smegsì? Mžš.
◊ į akìs smègti patikti: Tau tiktai Bronelė į akìs ir smeñga Trk.
į gálvą smègti įsiminti: Lietuvių raštai labai man smego į galvą Žem.
į šìrdį (širdiñ) smègti daryti didelį įspūdį, veikti, jaudinti: Kiekvienas jo žodis man į šìrdį smeñga NdŽ. Žodžiai mokintojaus teip smego vaikui širdin, jog jis pradėjo apie tuos žodžius vis tankiau manyti J.Jabl.
į žẽmę smègti silpnai jaustis, neturėti jėgų: Smengù į žẽmę, kaip miego noru Brs. Priš oro atmainas esu visa į žẽmę smengantì Šts.
kad (tu) smègtum (smegtái) toks keiksmas: O kad tu smegtum! Užp. Kad tu smegtum su tokia kalba! LTR(Ds). Sumaciavota (nutepliota) akėčios, kad tu smegtái! Mrp.
kójos į žẽmę smeñga nėra jėgų, silpna: Rodos, niekas neskausta, o širdis taip bloga, net kojos į žemę smenga Žem. Akyse viskas sukosi, kojos į žemę smego; drebančiomis rankomis atidarė duris ir vietoje kaip įkastas pasiliko LzP.
[nors] smèk kiauraĩ [į žẽmę] labai nesmagu, nepatogu: Buvo taip nesmagu, kad nors ėmęs ir smèk į žẽmę (smèk kiáurai) NdŽ. Vis jam rodės, ims ir įspės kitą, slaptąją jo intenciją, pažiūrės į jį, patylomis pašieps, ir smek kiaurai! Vaižg.
\ smegti; įsmegti; nusmegti; pasmegti; parsmegti; persmegti; prasmegti; prismegti; susmegti; užsmegti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • smegti — smègti vksm. Rõgių pãvažos smẽgo skrãdžiai sniẽgą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • smegti — 2 smègti, smẽgia, smẽgė tr. 1. N, [K] smeigti, besti. 2. sviesti, mesti: Piemuo smẽgė akmeniu karvę Ldk. smegti; įsmegti; persmegti; prismegti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dubti — dùbti, dum̃ba, o intr. 1. K darytis dubiam, rastis įdubai, linkti: Ant kapo žemė dum̃ba Kp. Da sienos geros, tik stogas dum̃ba Gs. Į senatvę skruostai ima dùbt Jnšk. Kur stojies, tai vis [sniegas] dumba Grž. Vis labiau raukšlėjosi veidai ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • garmėti — garmėti, gar̃ma (garma), ėjo intr. 1. bėgti, lėkti, vykti su triukšmu, būriu, krūvomis: Gar̃ma gyvatės, kaip pašvilpia žynys, t. y. lenda, kavojas J. Vienu urmu (umata) garmėjo sodvininkai (veselninkai), t. y. ėjo į saklyčią, subėgo J. Pastovėjo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gramzdėti — gramzdėti, gram̃zda, ėjo intr. 1. Š grimzti, skęsti, smegti gilyn: Pamažu ėmė gramzdėti į dugną Skr. 2. barškėti, skrabėti (apie sudžiūvusį daiktą): Kailiai pradėjo gramzdėti Pš. gramzdėti; nugramzdėti; sugramzdėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • griežti — ia, ė, griẽžti 1. tr. pjauti, rėžti rėžį, brėžti: Kurpes griežti (apipjauti apie kurpmedžius rėželį odoms prikalti) Skr. Gulsčio medžio viršūnę griežti J. 2. tr. lupti, gramdyti, gremžti: Griežia ligoniui votį, akį Š. Kad akis iš kaktos griežtų …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • grimzti — 1 grim̃zti, ta, do ( o) intr. K, NdŽ 1. skęsti, nerti, garmėti: Vandenyje grim̃zta, purvynuos klimpsta J. Luotas į vandenį grim̃zta, t. y. leidžiasi į dugną J. Brolelis skęsta, brolelis grimzta JD523. Nendružė linksta, vainikas grim̃zta Slk. Jau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaltuvas — kaltùvas sm. (2) 1. DŽ, LL54 tech. polių kalamasis prietaisas, poliakalis. 2. LL59 kūlė aslai plūkti ar basliams kalti, plūktuvas: Su kaltuvù įkalk mietalį (medinį) ar smegtį (gelžinį) Dr. 3. Šv prietaisas dalgiui plakti, tinti, šiekšta,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • klimpti — 1 klim̃pti, sta, o intr. 1. R, K smegti, grimzti klampioje vietoje: Senis bėgęs klimpdamas per balą T.Tilv. Arkliai klim̃psta į purvus, į armenį, į pelkę, į sniegą J. Kojos dažnai iki kelių klimpdavo sniege rš. Man kojos klimpsta per pieską Azr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • knebti — 2 knèbti, knem̃ba, knẽbo intr. 1. klimpti, smegti: Pirštai knem̃ba (lenda) į mėsą, į tešlą, į sniegą, į molį J. 2. stingti, stirti, grubti: Knem̃ba, suknebo rankos nuo šalčio J. 3. tižti, glebti: Stirnus vyras neknem̃ba nė speigais, nė kaitroms …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”